Amerikiečių Stafordšyro terjerai (AKC) ir pitbulterjerai (UKC) sėkmingai dalyvauja klubų rengiamose parodose. JAV galima aptikti šunų su 2 registracijom – AKC parodose jie dalyvauja stafų vardu, o UKC – pitų.

Būna, kad asmuo, kartą su šunimi atėjęs į parodą taip susižavi, kad tampa nuolatiniu dalyviu. Naujokams parodų karjerą patariama pradėti nedidelėse parodose. Ten mažiau šunų, ramiau, ne tiek erzinančio triukšmo, ne tokia didelė konkurencija, kaip didesnėse parodose.

Pirmą kartą šuo parodoje turi dalyvauti dar jaunas. Kad pirmas apsilankymas ringe būtų sėkmingas ir malonus, jam reikia ruoštis iš anksto.

Kailis turi būti nepriekaištingai švarus ir geros būklės. Dėl to būtina jį kasdien valyti, o iki parodos likus 2 – 3 dienom, išplauti – kailis bus atgaivintas. Dar naudojami specialūs tepalai, kurie suteikia blizgesio, be to, kailiuką galima patrinti aksomine arba specialia pirštine.

Parodinio šuns dantys turi būti švarūs, be apnašų ir akmenų.

Nervingam, lengvai susijaudinančiam šuniui pasirodymas parodoje, kur daug nepažįstamų žmonių ir šunų, sukelia didelį stresą. Dėl to mažo šuniuko negalima nuo visko saugot ir laikyt uždaryto namie. Šuo, kuris nuo mažens augo izoliuotas, gali tapt nervingu ir bailiu. Nepamirškite, kad teisėjas kreipia dėmesį ne tik į šuns išvaizdą, bet ir į elgesį. Dėl to kasdien, kai einate pasivaikščioti, stenkitės, kad augintinis atsidurtų tarp daug nepažįstamų žmonių ir nežinomose vietose. Veskitės šunį į miesto centrą, į parduotuves, kuriose nedraudžiama lankytis keturkojams, imkite jį į išvykas automobiliu, pratinkite prie tų transporto priemonių, kuriomis vyksite į parodas.

Iš anksto turite nuspręsti, kas pristatinės šunį – jūs ar profesionalus hendleris. Jei hendleris, tai susitarkite su juo likus keletui mėnesių iki parodos pradžios. Reikia laiko, kad jis su šunimi rastų bendrą kalbą ir apsiruoštų parodai.

Jau mažą šuniuką reikia pratinti prie parodų „karjeros“. Svarbu dažnai kartoti tokius pratimus:

1.      Pasodinti šunį ant stalo ir pratinti kuo ilgiau išbūti tokioje padėtyje.

2.      Mokinti šunį po komandos stovėti.

3.      Repetuot judėjimą su pavadėliu įvairiomis kryptimis skirtingu tempu.

Iš pradžių šiuos pratimus daryti namie, kur rami aplinka, o vėliau lauke, tarp svetimų žmonių ir šunų. Užsiėmimai turi būti ne per ilgi ir teikti šuniui malonumą.

Taip pat reikia periodiškai draugų ir giminaičių prašyti, kad jie apžiūrėtų šunį. Augintinis turi ramiai stovėti, kol jį čiupinėja nepažįstami žmonės. jis negali nei bijoti, nei pykti.